Tirpstantys pirštai (riešo kanalo sindromas)

Priežastys ir simptomai

Riešo kanalo sindromas atsiranda dėl vidurinio nervo suspaudimo siaurame riešo kanale, tačiau šį suspaudimą dažniausiai gali sukelti įvairios priežastys: 

• Sausgyslių uždegimas
• Anatominiai ypatumai
• Pasikartojantys judesiai
• Tam tikros ligos ir sveikatos būklės

Ankstyvieji riešo kanalo simptomai ya pirštų tirpimas ir dilgčiojimas, deginantis skausmas. Ligai progresuojant jaučiama silpnėjanti rankos jėga, pasireiškia funkciniai sutrikimai (sunkėja pirštų valdymas, diskomfortas atliekant įprastus veiksmus). Negydant riešo kanalo sindromo pasireiškia vėlyvieji simptomai: jutimo praradimas (pirštai tampa nejautrūs lietimui), nykščio pakylos ir raumenų atrofija.

Diagnostika ir gydymas

Tirpstančių pirštų (riešo kanalo sindromo) diagnozavimas pradedamas nuo konsultacijos. Konsultacijos metu pacientui užduodami klausimai ir atliekama išsami riešo apžiūra. Gautos informacijos pagrindu gydytojas gali įtarti riešo kanalo sindromą ir skirti tolimesnius tyrimus diagnozei patvirtinti.

Klinikiniai testai:

• Tinel’io testas – pastuksenėjimas riešo srityje sukelia dilgčiojimą pirštuose
• Phalen’o testas – sulenkus riešus 60 sekundžių, atsiranda ar sustiprėja simptomai
• Riešo lenkimo testas

Instrumentiniai tyrimai:

• Elektroneurografija (ENG)
• Elektromiografija (EMG)
• Ultragarsinis tyrimas
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Tirpstančių pirštų (riešo kanalo sindromo) gydymas priklauso nuo individualios situacijos ir ligos progreso. Jei liga diagnozuojama ankstyvojoje stadijoje, įprastai gydymas pradedamas nuo konservatyvių metodų. 

Konservatyvūs gydymas. Įprastai taikomas ankstyvoje ligos stadijoje. Konservatyvus gydymas apima:

• Riešo įtvarą.
• Gydymą medikamentais (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidų injekcijos, B grupės vitaminai).
• Fizioterapiją (tempimo pratimai, ultragarsas, masažas).
• Gyvenimo būdo keitimą (kompresai, rankų mankšta, darbo vietos ergonomikos gerinimas, riešo padėties keitimas).
• Kineziterapiją (individualiai parinkti pratimai, ramenų stiprinimas).

Chirurginis gydymas. Kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų liga yra įsisenėjusi, vargina stiprūs simptomai ar matomas ryškus nervų pažeidimas, taikomas chirurginis gydymas. Chirurginis gydymas yra labai efektyvus sprendimas, kuris tiesiogiai pašalina problemos šaltinį. Operacija gali būti atliekama dviem būdais – tradiciniu atviru būdu arba šiuolaikiškai endoskopu. Atvira operacija yra klasikinis metodas, kurio metu daromas apie du tris centimetrus pjūvis riešo delno pusėje, tiesiogiai matoma operacijos zona ir tiksliai perpjaunamas laikiklis. Endoskopinė operacija yra pažangesnė technika, kurios metu daromas mažesnis pjūvis, naudojamas specialus endoskopas su vaizdo kamera, o laikiklis perpjaunamas kontroliuojant viską ekrane. Endoskopinis metodas palieka mažesnį randą, pacientai greičiau pasveiksta ir jaučia mažiau skausmo, tačiau ne visiems pacientams šis metodas tinka, ir sprendimą priima gydytojas individualiai įvertinęs situaciją.

Procesas

Tirpstančių pirštų (riešo kanalo sindromo) operacija pradedama nuo konsultacijos su chirurgu, kurios metu dar kartą apžiūri ranką, atsako į visus paciento klausimus ir paaiškina, ko tikėtis operacijos ir pooperacinio laikotarpio metu. Tuomet pažymima ant odos tiksli vieta, kur bus atliekama operacija. Operacinėje visos odos sritys kruopščiai nuvalomos ir dezinfekuojamos specialiais antiseptiniais tirpalais. Ant paciento ir aplinkui uždedami sterilūs chirurginiai audeklai, paliekant atvirą tik operuojamą sritį. Prieš pradedant operaciją, atliekama vietinė nejautra. Kai nejautra veikia, chirurgas pradeda operaciją. Atliekant atvirą operaciją, skalpeliu daromas tikslus du tris centimetrų ilgio pjūvis riešo delno pusėje, sekant natūralias odos linijas. Atsargiai perskiriant audinius, chirurgas pasiekia riešo kanalo laikiklį – tai stora, tiesi raiščių juosta, kuri dengia kanalą iš viršaus. Naudojant specialius chirurginius instrumentus, šis laikiklis atsargiai perpjaunamas, atidarant riešo kanalą ir suteikiant daugiau erdvės nervui. Atliekant endoskopinę operaciją daromas 1 - 1,5 cm pjūvis riešo srityje, pro kurį įvedamas plonas endoskopas su vaizdo kamera gale.. Pro nedidelį pjūvį įvedamas specialus endoskopinis peiliukas, kuriuo tiksliai perpjaunamas laikiklis jo vidinėje pusėje. Visa procedūra atliekama stebint vaizdą ekrane. Operacija užbaigiama žaizdos sutvarkymu, užsiuvimu ir tvarsčio uždėjimu. Po operacijos pacientas perkeliamas į palatą, kur slaugytojos prižiūri jo būklę maždaug dvi tris valandas, kol vietinė nejautra pradeda silpnėti ir chirurgas įsitikina, kad viskas gerai. Pacientui suteikiamos išsamios instrukcijos, kaip prižiūrėti ranką namuose, kada galima maudytis, kokius judesi galima atlikti ir ko reikia vengti.

Gijimas

Po operacijos ant rankos būna tvarstis, kurio perrišimo dažniausiai nereikia. Naktinis pirštų tirpimas ir deginantis skausmas sumažėja arba pranyksta jau pirmąją ar antrąją dieną po operacijos. Pirmąją savaitę po operacijos rekomenduojama tausoti ranką ir vengti sunkaus fizinio krūvio. Ranka turi būti pakeltoje padėtyje, kad būtų išvengta patinimo. Lengvus darbus ir paprastus rankos judesius galima atlikti jau po kelių dienų, tačiau svarbu vengti to, kas sukelia skausmą. Jei operaciją atliktos tradiciniai atviru būdu, siūlai pašalinami po dešimties dienų. Po 2 - 3 savaičių įprastai galima grįžti prie įprastos veiklos ir dažniausiai jau nebereikia dėvėti tvarsčio. Rankos funkcijos po truputį atsistato, pirštų jėga didėja, o kasdieniai veiksmai tampa lengvesni. Pilnas atsigavimas ir grįžimas prie viso fizinio krūvio užtrunka 6 - 8 savaites. Per šį laikotarpį, kol riešo audiniai pilnai sugis, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.

Rezultatai

Per pirmus kelis mėnesius po operacijos pagerėja jutimo funkcijos pažeistuose pirštuose. Tirpimas ir dilgčiojimas mažėja, atsiranda normalus jutimas, kuris leidžia vėl pilnai jausti lietimą, temperatūrą ir faktūrą. Rankos jėga palaipsniui didėja. Rankos funkcijų atsigavimas vyksta laipsniškai, nes nervui reikia laiko atsigauti po ilgalaikio suspaudimo ir regeneruoti pažeistus audinius. Jei operacija atlikta anksti ir nespėjo išsivystyti negrįžtami raumenų ar nervų pažeidimai, atsigavimas būna pilnas ir pacientas nebejaučia jokių simptomų. Jei liga buvo įsisenėjusi ir spėjo išsivystyti nykščio raumenų atrofija arba rimtas nervų pažeidimas, pilnas funkcijų atkūrimas gali būti ribotas. Tokiais atvejais operacija sustabdo tolesnį blogėjimą ir pašalina skausmą bei tirpimą, tačiau jau prarastos raumenų masės ar jutimo ne visada pavyksta visiškai atstatyti.